Psichologija | Kognityvinė elgesio psichoterapija | Mindfulness
“Psichoterapijos, psichologijos sritis - tai mano siekiama antroji profesija. Ši sritis, studijos - sąmoningas, tyrinėjimų, asmeninės psichoterapinės kelionės įtakotas apsisprendimas.
Į kiekvieną klientą (ir apskritai žmones), jų įvairų elgesį, ypatumus (kurių mes visi turime), skirtingus pasaulio matymus, vidinį pasaulį žiūriu su pagarba, atjauta, smalsumu. Dirbant kartu, kviečiu į tyrinėjimų kelionę, saugioje, palaikančioje erdvėje, kurioje esame bendražygiai/komanda. Jūs - savo vidinių patirčių ekspertas, mano rolė - kviesti (pa)stebėti, tyrinėti, suprasti savo patiriamus iššūkius, problemas, save. Pavyzdžiui, kodėl reaguoju, jaučiuosi, mąstau (apie save, kitus žmones, aplinką), elgiuosi būtent taip? Kodėl vis grįžtu prie įprastų, man ir/ar kitiems nenaudingų ar žalingų buvimo būdų? Kas visa tai palaiko? Kaip įvairios patirtys mano raidoje mane formavo? Kokios patirtys man augant, (ne)atliepti emociniai poreikiai, galimai susiję su dabartiniais iššūkiais?…
Pasitelkiant šiuolaikinės, moksliškai pagrįstos kognityvinės elgesio psichoterapijos metodus, ieškoti atsakymų, ką daryti su visu tuo, kaip padėti sau. Viso to galimas rezultatas - ne problemų (ar nemalonių jausmų/patyrimų) nebuvimas/išnykimas, tačiau gebėjimas vis labiau tuos mūsų vidiniame pasaulyje vykstančius procesus (pa)stebėti, atpažinti, suprasti ir įvairiais būdais vis geriau, adaptyviau padėti sau, atliepti savo poreikius, pamažu megzti norimą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu…”
Į kiekvieną klientą (ir apskritai žmones), jų įvairų elgesį, ypatumus (kurių mes visi turime), skirtingus pasaulio matymus, vidinį pasaulį žiūriu su pagarba, atjauta, smalsumu. Dirbant kartu, kviečiu į tyrinėjimų kelionę, saugioje, palaikančioje erdvėje, kurioje esame bendražygiai/komanda. Jūs - savo vidinių patirčių ekspertas, mano rolė - kviesti (pa)stebėti, tyrinėti, suprasti savo patiriamus iššūkius, problemas, save. Pavyzdžiui, kodėl reaguoju, jaučiuosi, mąstau (apie save, kitus žmones, aplinką), elgiuosi būtent taip? Kodėl vis grįžtu prie įprastų, man ir/ar kitiems nenaudingų ar žalingų buvimo būdų? Kas visa tai palaiko? Kaip įvairios patirtys mano raidoje mane formavo? Kokios patirtys man augant, (ne)atliepti emociniai poreikiai, galimai susiję su dabartiniais iššūkiais?…
Pasitelkiant šiuolaikinės, moksliškai pagrįstos kognityvinės elgesio psichoterapijos metodus, ieškoti atsakymų, ką daryti su visu tuo, kaip padėti sau. Viso to galimas rezultatas - ne problemų (ar nemalonių jausmų/patyrimų) nebuvimas/išnykimas, tačiau gebėjimas vis labiau tuos mūsų vidiniame pasaulyje vykstančius procesus (pa)stebėti, atpažinti, suprasti ir įvairiais būdais vis geriau, adaptyviau padėti sau, atliepti savo poreikius, pamažu megzti norimą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu…”