Pilnaprotaujantis valgymas kartu

    Pilnaprotaujantis valgymas – kai visą savo dėmesį sutelkiame į maitinimosi procesą. Kviečiu klausantis įrašo kartu valgyti kiek išeina dėmesingai, pilnaprotaujančiai.

    Praktiniai kvietimai:
    • Renkantis maistą galime paklausti savęs, kiek toks maistas pamaitins mano kūną? Kiek toks maistas yra vertingas mano kūno ląstelėms? Kiek toks maistas padės atstatyti energijos resursus? Arba galbūt kaip tik išsekins mano kūną?
    • Paskirkime valgymui (pvz. pietums) bent 15-20 min. Išjunkime mobilaus telefono garsą, kompiuterį.
    • Galime paklausti savęs, kiek būtų vertinga ir naudinga mano kūnui ir sveikatai, jei paskirčiau tiek laiko tik maitinimuisi? Kaip jaustųsi mano kūnas? Kaip tokia savijauta įtakotų mano likusios darbo dienos produktyvumą ir nuotaiką?
    • Kas blogiausio nutiktų, jei 30 min. atsitraukčiau nuo darbų ar neatsiliepčiau į skambutį?

    Kviečiu gauti atsakymus į šiuos klausimus praktikuojant.

    Valgymo metu:
    • Valgykime sėdėdami prie valgomojo stalo. Galime maistą paserviruoti į mums gražią lėkštę. Pasidžiaugs ir mūsų akys
    • Pasitelkime į valgymo procesą savo kūno sensorines dovanas – regą (kaip maistas atrodo, spalvos, formos), klausą (kokius girdžiu garsus, pvz. kokie garsai, jei valgau traškų maistą?), uoslę (kokius užuodžiu kvapus?), lytėjimą (maisto minkštumas, kietumas, temperatūra, tekstūra?), skonius (saldus, rūgštus, kartus, sūrus).
    • Valgant galime stebėti, kas vyksta su mūsų mintimis (pvz. atsiranda mintys apie laukiančius darbus), emocijomis (pvz. nerimas, susierzinimas, džiaugsmas), elgesio reakcijas (pvz. impulsas valgyti maistą greičiau).
    • Suvalgius dalį maisto galime šiek tiek sustoti, tarsi atsigręžti į savo kūną ir patyrinėti savo alkio ir sotumo jausmą. Galbūt jaučiamės nealkani ar sotūs ar jau persivalgę? Ar jaučiame lengvumą ar apsunkimą?
    Priminkime sau, jog visi esame netobuli, mes, visi žmonės, kartkartėmis perpildome savo kūną maistu ir „suklydus“ (kviesčiau tai vertinti kaip pamoką, iš kurios galime mokytis, tobulėti), kiek išeina stebėti save siekiant „nenusiristi“ kalnu žemyn (pvz. „Nieko nebus“, „Susimoviau“). Visa tai gali privesti prie dar didesnių persivalgymo epizodų.

    Related Posts

    Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant?

    Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant?

    Transliacijos metu kalbama: Kas tai yra emocinis alkis, emocinis valgymas ir kodėl jis veikia? Kaip atpažinti savo emocinį alkį ir priežastis, kurios veda prie emocinio valgymo? Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant? Strategijos, padėsiančios maistą naudoti tik kūno pamaitinimui, o kitus įsivardintus poreikius tenkinti ne maistu. Šiandiena maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, kaip atsako į fiziologinį alkį, funkcijos. Kiek dažnai pasijaučiame „alkani“ ir naudojame maistą, kai:

    Daugiau
    Meditacija: atjautos įkūnijimas. Pagal Erik van den Brink ir Frits Koster

    Meditacija: atjautos įkūnijimas. Pagal Erik van den Brink ir Frits Koster

    Šios praktikos metu, pasitelkiant vaizduotę, dėmesingai vizualizuojame save pačius, kaip įkūnijančius atjautą ir jos savybes. Tyrinėjama, kokį poveikį tai turi praktikuojančiam asmeniui. Tokiu būdu praktikuojant pamažu galime puoselėti ir auginti savo pačių atjaučią dalį/režimą.

    Daugiau
    Atleidimo meditacija savo kūnui ir sau

    Atleidimo meditacija savo kūnui ir sau

    Šios meditacijos metu kviesiu šiltam, geranoriškam, atjaučiančiam „pokalbiui“ su savo kūnu siekiant užmegzti geranoriškesnį ir draugiškesnį santykį su juo…

    Daugiau