Fobiniai nerimo sutrikimai (gr. phobos – baimė) – tai sutrikimai, kurių metu žymų nerimą ir baimę sukelia konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie tuo metu nėra pavojingi. Pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), uždarų patalpų baimė (klaustrofobija), vorų baimė (arachnofobija) ir t.t.
Asmenims, turintiems fobijas, vien tokios situacijos prisiminimas (arba baimę keliančio objekto matymas nuotraukoje) gali sukelti žymų nerimą, baimę, įtampą kūną, prakaitavimą, sustiprėjusį širdies ritmą, mintis, jog tuoj mirsiu, prarasiu savikontrolę ar išprotėsiu ir stiprų norą (impulsą) vengti situacijų, kuriose galimai susidurs su bijomu objektu (pavyzdžiui, vorais). Jei su šia baime nedirbama, palaipsniui asmuo gali pradėti vengti vis daugiau situacijų (pavyzdžiui, vorų fobijos atveju vengti eiti pasivaikščioti miške, praleisti laiką su šeima gamtoje, atsisakyti keliauti ir kt.) ir tai gali labai apriboti žmogaus gyvenimą. Kartais asmuo dėl tokio apriboto gyvenimo kenčia dešimtmečius nežinodamas, jog šiuolaikinė psichoterapija siūlo efektyvias, moksliškai įrodytas metodikas siekiant įveikti fobijas. Apie įvairias fobijas ir būdus, kaip jas įveikti – EDUKACINIAME CIKLE APIE FOBIJAS.
Related Posts
Apie “vidinį kritiką”, ką jis daro su mūsų gyvenimais ir ką mes galime daryti su juo?
Pokalbis apie vidinį kritiką, savikritiką, gėdos, kaltės, defektyvumo jausmų apraiškas. Kalbama apie vidinio kritiko rūšis, formavimąsi vaiko raidoje, svarbias vaikystės patirtis. Aptariamos psichoterapijos (schemų terapijos, kognityvinės elgesio terapijos) galimybės ir įrankiai.
Daugiau
Kiek esame vertingi? Apie savivertę, pasitikėjimą savimi ir atjautą sau
Transliacijos metu kalbama apie savivertę, jos rūšis, formavimąsi vaiko raidoje, svarbias vaikystės patirtis. Aptariamos psichoterapijos (schemų terapijos, kognityvinės elgesio terapijos) galimybės ir įrankiai.
Daugiau
Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant?
Transliacijos metu kalbama: Kas tai yra emocinis alkis, emocinis valgymas ir kodėl jis veikia? Kaip atpažinti savo emocinį alkį ir priežastis, kurios veda prie emocinio valgymo? Kaip nuraminti emocinį alkį nevalgant? Strategijos, padėsiančios maistą naudoti tik kūno pamaitinimui, o kitus įsivardintus poreikius tenkinti ne maistu. Šiandiena maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, kaip atsako į fiziologinį alkį, funkcijos. Kiek dažnai pasijaučiame „alkani“ ir naudojame maistą, kai:
Daugiau